1. Ballų tėvas neriasi iš kailio – kaltina Vytauto krepšininkus

Lakerių prekybos galimybė, 2. Prekybos galimybės su 500 usd. Ballų tėvas neriasi iš kailio – kaltina Vytauto krepšininkus

Mokslo darbai. Žydai Lietuvoje pirmosios sovietinės okupacijos metais — m. Pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse dauguma Lietuvos žydų buvo susitelkę į kultūrines, socialines, politines organizacijas bei opcionų prekybos sąrankos. Politiniu-idėjiniu požiūriu Lietuvos žydus vienijo trys tėkmės: sionistinė, demokratinė jidišistinė ir religinė, o žydų nacionalinė, tautiškumo idėja išsiskyrė į dvi kultūrines kryptis — kairiąją, į socialines-socialistines vertybes orientuotą kryptį, bei tradicines tautines, religines vertybes akcentavusią dešiniąją kultūrinę kryptį.

Tarp dviejų pasaulinių karų Lietuvoje aktyviausi ir įtakingiausi buvo žydų dešiniosios kultūrinės krypties atstovai, pasisakę už žydų nepriklausomos, tautinės valstybės Palestinoje sukūrimą. Žydų kairiosioms organizacijoms priklausiusių atstovų įtaka plačiosioms gyventojų masėms nebuvo itin žymi. Tačiau, skirtingai nei ankstesniais nepriklausomybės metais, žydų politinės kairės aktyvistų įtaka smarkiai išaugo pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse bei pirmaisiais sovietinės okupacinės santvarkos mėnesiais.

Prasminiai žodžiai: žydai, sionizmas, okupacija, Sovietų Sąjunga, sovietinis. Before the first Soviet occupation the majority of Lithuanian Jews belonged to a number of cultural, social as well as political organizations and societies. On a political-ideological plane lakerių prekybos galimybė were united by lakerių prekybos galimybė ideologies, i.

Zionistic, democratic-Yiddish and religious, while Jewish national idea followed two different cultural directions. The first direction could be characterized as the leftist one, oriented towards social-socialistic values; the second one, which emphasized national and religious values, could be identified as a lakerių prekybos galimybė direction.

During the interwar period, the most active and influential were Jewish representatives of the rightist cultural direction, who supported the foundation of an independent and national Jewish state in Palestine. However, the influence of the representatives of the leftist cultural direction increased in the cultural-social life of the Jewish society and reached its highest point on the lakerių prekybos galimybė and during the first months of the Soviet occupation.

Key words: Jews, Zionism, occupation, the Soviet Union, soviet.

prekybos opcionai slenka

Įvadas XX a. SSRS ultimatumas Lietuvai, Raudonosios armijos karinių dalinių įvedimas reiškė ne tik dvidešimt dvejus metus trukusios nepriklausomybės galą, bet ir šalies gyventojų teisių suvaržymus, psichologinę, socialinę, fizinę prievartą. Komunistinės ideologijos standartų neatitikusios gyventojų veiklos socialinėje-ekonominėje, idėjinėje plotmėje apribojimas lakerių prekybos galimybė tautinių, kultūrinių, visuomeninių organizacijų, visų jaunimo bei moksleivių organizacijų išskyrus kompartijos padalinius uždraudimas, visuomeninių organizacijų lyderių suėmimai, tradicinio tautinio švietimo, gyventojų ekonominės veiklos bei disponavimo privačia nuosavybe ribojimas sukrėtė Lietuvos gyventojus.

Be lietuvių, sudariusių daugumą šalies gyventojų ir smarkiai nukentėjusių pirmosios sovietinės okupacijos laikmečiu, okupacija paveikė ir Lietuvos žydų bendruomenę.

Lietuviškoje istoriografijoje žydų bendruomenės politinių orientacijų kaita Lietuvoje — m. Šias problemas pirmiausiai analizavo ir lakerių prekybos galimybė studijas paskelbė žydų istorikai.

Lietuvių ir žydų santykius sovietų okupuotoje Lietuvoje vienas pirmųjų nagrinėjo išeivis iš Lietuvos, Jeruzalės žydų universiteto profesorius Dovas Levinas [1].

Žydų bendruomenės gyvenimą Lietuvoje tarp dviejų pasaulinių karų ir jų tautinės tapatybės paieškas aprašė Ezra Mendelson [2]. Vokiečių istorikė Verena Dorn V. Dohrn paskelbė studiją, skirtą sionistams oponavusiam žydų istorikui Šimonui Dubnovui ir jo tautinės autonomijos vizijai [3]. Žydų politinės dešinės ir politinės kairės spektro atstovų susikirtimus savo monografijoje aprašė ir žydų istorikė Maša Grynbaum Masha Greenbaum [4].

Lietuvoje vienas pirmųjų lietuvių ir žydų santykių pirmuoju sovietmečiu klausimą bendrame Lietuvos žydų istorijos kontekste analizavo žydų istorijos tyrinėtojas, prof. Solomonas Atamukas [5]. Alfonsas Eidintas, istorikas ir diplomatas, paskelbė monografiją, kurioje didelis dėmesys skiriamas lietuvių ir žydų santykių raidai pirmosios sovietinės okupacijos metais [6].

Šią problemą savo studijoje analizavo ir Valentinas Brandišauskas [7]. Vienas žymiausių žydų istorijos tyrinėtojų Lietuvoje — profesorius Liudas Truska, gilinęsis į keletą žydų istorijai svarbių klausimų, palietė ir kai kuriuos Lietuvos gyventojų integracijos į sovietinę sistemą aspektus [8]. Apie Lietuvos gyventojų lakerių prekybos galimybė su okupacine sistema taip pat rašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Genocido ir rezistencijos tyrimų departamento direktorius Arvydas Anušauskas [9].

Šiame straipsnyje taip pat remiamasi Eglės Bendikaitės įžvalgomis apie Lietuvos žydų politines orientacijas tarpukariu [10] bei studija apie sionistinį judėjimą tarpukario Lietuvoje [11]Jono Švilpos straipsniu apie žydų labdaros ir socialinės rūpybos draugijas Kaune bei studija, skirta Kominternui ir komunistiniam pogrindžiui Lietuvoje XX a. Etinger bei Azrielio Šochato A.

Straipsnyje taip pat remiamasi Lietuvos žydų [22] bei izraeliečių išeivių iš Lietuvos publikuotais ir nepublikuotais atsiminimais [23]kurių dauguma Lietuvos skaitytojams nėra prieinami.

120-osios sionizmo metinės

Be Lietuvoje bei įvairiose užsienio šalyse publikuotų įvykių liudininkų atsiminimų [24]šiame darbe remiamasi enciklopediniais šaltiniais [25] bei archyviniais dokumentais — iš Lietuvos centrinio valstybės toliau — LCVA bei Lietuvos ypatingojo archyvų toliau — LYA — atspindinčiais — m. Šio straipsnio tikslas — išskirti pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse Lietuvos žydus politiniame-ideologiniame spektre vienijusias organizacijas bei kultūrines kryptis; apibūdinti šių organizacijų tikslus bei veiklą Lietuvoje pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse; išsiaiškinti žydų bendruomenės ideologinės orientacijos pokyčius bei slinktį — m.

Lietuvos žydų ideologinės orientacijos pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse Po m. Lietuvių gyventojų skaičius tuo metu siekė 83,9 proc. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios dauguma žydų buvo tikri Lakerių prekybos galimybė valstybės entuziastai ir lojalūs piliečiai [28]. Toks žydiškas pavadinimas buvo suteikiamas tik miesteliui, kuriame žydai sudarė žymią gyventojų dalį, t. Tik 0,5 proc. Iki m. Lietuvos žydų bendruomenė išaugo dar labiau, kai iš vokiečių užimtos Lenkijos teritorijos atbėgo dalis kaimyninės šalies piliečių [34].

Beveik visi Lietuvos žydai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse buvo susivieniję politinių, kultūrinių, visuomeninių organizacijų pagrindu.

Lietuvoje m. Tarp jų buvo 43 labdaros žymią jų dalį sudarė ir Kauno žydų labdaros bei socialinės rūpybos draugijos [35]80 savišalpos, 15 kultūrinių ideologinių, 42 kultūrinės, 16 ekonominių, 6 profesinės, 14 tikybos [36].

Vilniaus mieste bei krašte m.

apskaičiuoti prekybos pelno pasirinkimo sandoriais

Lenkijos vadovybei sulaužius Suvalkų sutartį, Vilnius buvo užgrobtas lenkų. Krašto okupacija truko iki m. Sionistinis judėjimas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nebuvo vieningas.

prekybos spragomis sistema

Šis judėjimas, susiskaldęs į keletą tarpusavyje konkuruojančių politinių frakcijų, įvairiais laikotarpiais daugiau ar mažiau buvo įtakingas Lietuvoje [39]. Antrojo pasaulinio karo bei pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse Lietuvos žydus vienijo trys politinės tėkmės: sionistinė istoriografijoje bei populiariuose tarptautiniuose, enciklopediniuose šaltiniuose sionizmas apibrėžiamas kaip žydų tautinė, nacionalinė ideologija, siekusi nepriklausomos Izraelio valstybės istorinėje Palestinoje sukūrimo [40]demokratinė jidišistinė ir religinė.

Religinės-politinės krypties žydų organizacijos, t. Pirmoji — ortodoksinė žydų partija siekė sukurti Izraelio valstybę bibliniais pagrindais, antroji pasisakė už religinio žydiškumo stiprinimą [42]. Aktyviausi ir įtakingiausi tarp Lietuvos žydų buvo sionistai, susibūrę į daugiau nei dvidešimt organizacijų [43]. Sionistus politiniu-idėjiniu požiūriu reprezentavo keturios pagrindinės tėkmės: a bendrasis liberalusis sionizmas, b lakerių prekybos galimybė sionizmas, c nacionalistinis socialistinis ir d religinis sionizmas.

Pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse kiekvienai iš šių stovyklų beveik visuose Lietuvos miestuose ir mažuose žydų miesteliuose atstovavo jaunimo sąjūdžiai bei įvairios kitos struktūros [44]. Ši draugija turėjo savo gimnastikos, lengvosios atletikos, dviračių sporto, plaukimo, irklavimo, slidinėjimo, futbolo, ledo ritulio ir kitų sporto šakų sekcijas [46]. Praktiškai visi žinomi ir aktyvūs žydų visuomenės veikėjai ir bendruomenės aktyvistai priklausė įtakingai nuosekliai liberalios krypties Bendrųjų sionistų partijai, kurios vadovai turėjo didelę įtaką pasaulio sionistų organizacijose.

Akordeono virtuozas Martynas Levickis pristato pirmąją vinilo plokštelę: nebijau drąsių eksperimentų www. Martynas Levickis © Ugnės Ūsaitės nuotr. Tris albumus savo diskografijoje jau turintis muzikantas džiaugiasi, kad naujausias jo įrašas išleistas ir melomanų vertinamu vinilo plokštelės formatu. Todėl džiaugiuosi, kad rankose laikau savo pirmąją vinilo plokštelę, kuri man — kaip meno kūrinys!

Bendrieji sionistai kartu su sionistais socialistais, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse taip pat buvusiais populiariais Lietuvos žydų bendruomenėje, turėjo didžiausią įtaką [47]. Šio tipo mokyklos nebuvo religinės, bet jos nebuvo ir antireliginės. Dėstomoji kalba šio tipo mokyklose buvo hebrajų, o didžiausias dėmesys kaip dėstomajam dalykui buvo skiriamas žydų istorijai [49].

Sionistų socialistų partija, Lietuvoje veikusi dar nuo metų, laikėsi bendrosios sionistinės orientacijos ir žydų valstybės įkūrimo Palestinoje tradicijos, tačiau skirtingai nuo bendrųjų sionistų, ketino kurti žydų valstybę remdamasi socialistine ideologija. Pastaroji organizacija rūpinosi ne tik jaunuomenės auklėjimu idėjiniu lygmeniu, bet ir skyrė ypatingą dėmesį fizinio bei profesinio pasirengimo tobulinimo klausimams žemės ūkio srityje.

Partijos rėmėjai, remdamiesi Vladimiro Zevo Žabotinskio [51] principais, rūpinosi žydų jaunuomenės ideologinių nuostatų tvirtumu, mokė savanorius kovos veiksmų bei naudotis ginklais. Organizacijos nariai per įvairias šventes bei susirinkimus vilkėjo karinio pobūdžio rudos spalvos uniformas [52].

Lietuvoje per dvidešimt nepriklausomybės metų gimnazijas hebrajų dėstomąja kalba [53]t. Mokyklos su dėstomąja hebrajų kalba per visą nepriklausomybės laikotarpį tradicinį judaistinį išsilavinimą suteikė bei tautine dvasia išugdė beveik 60 žydų jaunuolių apie sionistinio jaunimo atstovų dar iki Antrojo pasaulinio karo pradžios išvyko į užsienį siekti tolesnio išsilavinimo, kai kurie iš jų tapo ir Jeruzalės žydų universiteto studentais [54].

Šis jaunimas sovietinės okupacijos lakerių prekybos galimybė sudarė beveik trečdalį visos šalies žydų bendruomenės. Vienintelė rimtesnė iš Lietuvoje legaliai politinės kairės spektre veikusių žydų partijų buvo paskatų akcijų pasirinkimo tikslas minėtoji Liaudies partija, įkurta dar m. Šios partijos ideologu buvo laikomas žinomas žydų istorikas Šimonas Dubnovas [56]kurį laiką gyvenęs ir Lietuvoje. Tačiau tarp Lietuvos žydų ši partija nebuvo labai populiari.

Organizacijos aktyvas radikalių kairiųjų pažiūrų atstovams neimponavo ir sovietinėms, revoliucinėms idėjoms angažavęsi žydų bendruomenės nariai mieliau stojo į nelegalią, pogrindyje buvusią Lietuvos komunistų partiją, skelbusią universalias socializmo ir internacionalizmo idėjas.

Kaip liudija daugybė Lietuvos policijos bei saugumo pranešimų, pogrindinė LKP turėjo savo skyrius bei rėmėjus nemažai Lietuvos miestų ir miestelių, o kompartijos nariai žydai pasižymėjo itin aktyvia veikla: kaip įvairūs instruktoriai važinėję po provinciją, vežioję bei platinę nelegalią komunistinę spaudą [59].

Pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse, be oficialių LKP narių, komunistinei ideologijai Lietuvoje mažesniuose miestuose ir miesteliuose pritarė ir dalis dar mokyklinio bei studentiško amžiaus žydų jaunimo [60]kuris neoficialiai agitavo už sovietinę santvarką, kairuoliškas, socialistines bei komunistines vertybes bei platino įvairius sovietinius atsišaukimus pvz. Už sovietines vertybes pasisakę aktyvistai iš esmės priešinosi tradicinei žydų religingumo, tautiškumo ir nepriklausomumo idėjai tiek Lietuvoje, tiek ir Vilniaus krašte, ypač pasižymėjusiame žydų inteligentų, jidišistų, net ir sionistų prosovietine orientacija [61].

Dauguma simpatijas Sovietų Sąjungai jautusių Lietuvos ypač Vilniaus krašto žydų šventai tikėjo propagandistų skelbiamu mitu, jog SSRS panaikintas bet koks pilietinis nekalbant jau apie tautinį nelygiateisiškumas ir šioje šalyje visi gyventojai lakerių prekybos galimybė dalyvauti valstybės valdyme, o tautinės mažumos — ugdyti savo nacionalinę kultūrą [62]. Tarp jų buvo lietuvių beveik 60 proc. Tuo metu veikliausiems komjaunimo aktyvistams priklausė žydai ir 81 lietuvisorganizacijos politiniams kaliniams remti aktyvui priklausė žydas ir 90 lietuvių [63].

Truputį vėliau, jau sovietinės okupacijos išvakarėse, kompartijos narių gretas sudarė apie asmenų [64]. Komunistų teigimu, visus Lietuvos visuomenei egzistencinius klausimus taip pat ir žydų galėjo išspręsti tik socialistinės orientacijos, t. Lietuvos komunistų partija bei jos žydų kilmės aktyvistai neigiamai žiūrėjo į daugiausiai sionistų vadovaujamas tautines žydų autonominės savivaldos organizacijas, savaip akcentavo ir grindė būtinumą vartoti jidiš, o ne hebrajų kalbą žydų švietimo ir kultūros įstaigose visoje Rsi diapazono poslinkio strategija, ir nuolatos kovojo su sionistinėmis ir jidišistinėmis Liaudies partijos atšakomis organizacijomis dėl įtakos šalies žydų bendruomenėje [65].

Lyginat žydų skaičius kompartijoje ketvirtojo ir penktojo dešimtmečių pradžioje lakerių prekybos galimybė pastebėti, kad žydų skaičius LKP ketvirtojo dešimtmečio pradžioje siekė net 53,8 proc.

Penktojo dešimtmečio pradžioje, kuomet prasidėjo sovietinė okupacija, žydų skaičius kompartijoje išaugo dar labiau. Tačiau, greta jų į LKP įsiliejus gausiam lietuvių kilmės kolaborantų būriui, žydų tautybės asmenų procentas kompartijoje sumažėjo [66].

Tai sudarė apie 15 proc. Tais pačiais metais į LKP priėmus naujų narių, žydų skaičius kompartijoje išaugo 57 asmenimis o lietuvių buvo priimta asmenys.

į biržos sąrašus neįtrauktų bendrovių darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriai

Lietuvių skaičius kompartijoje pasiekė kitų tautybių LKP narių — [68]. Žydų politinės orientacijos slinktis Lietuvoje — m. Sovietinė-komunistinė ideologija tiek oficialiosios sovietinės propagandos, tiek pogrindžio LKP narių iniciatyva, tiek ir pvz.

Straipsnis buvo pilnas ditirambų Sovietų Sąjungai [70]. Pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse be Vilniaus krašto komunistų statusas buvo gerokai sustiprėjęs ir Lietuvoje. Per pogrindinę LKP aktyvistų veiklą, Lietuvos žydus pasiekdavusią Vilniaus krašto žydų spaudą kurioje vyravo panegirika Sovietų Sąjungaisocialistinės ir internacionalistinės idėjos išplito ne tik tarp žydų jaunimo, bet ir tarp inteligentų.

Todėl m. Sovietų Sąjungos Lietuvai pateiktas ultimatumas, netrukus sekęs sovietinių tankų įvedimas į miestų gatves didesnio Lietuvos žydų nepasitenkinimo nesukėlė. Kaip savo atsiminimuose pažymi žydų pabėgėlis iš Vokietijos Deividas Bendoras D. Plazdančios raudonos vėliavos, ir tankai su raudonomis žvaigždėmis ant šonų, kolona po kolonos slenkantys pro [ Iš Vokietijos sklindanti grėsmė, išpuoliai prieš žydus, kuriuos organizavo vokiečių nacionalsocialistinės organizacijos Klaipėdos krašte dar prieš vokiečiams atimant kraštą iš Lietuvosžadino nemalonias nuojautas.

Be to, kai kurie Lietuvos žydai tikėjo, kad jei ne Raudonosios armijos invazija, tai šalį greitai būtų okupavęs Vermachtas [72]. Nors SSRS okupavus Lietuvą būta keleto lojalumą valstybei demonstravusių manifestų daugiausia Lietuvos žydų karių sąjungos narių pareiškimai [73]tokių pasisakymų net ir tarp sionistiniam ar religiniam sluoksniui priklausiusių veikėjų buvo nedaug. Lietuvos žydai nei m.

Rachmilevičiaus, vieno iš bendrųjų sionistų lyderių, pareiškimas lakerių prekybos galimybė. Lietuvos Respublikos seimo posėdžio metu [74]. Nors Lietuvoje jau buvo pradėjusi formuotis pilietinė visuomenė, deja, jos integracija, pagrįsta pilietiškumo principais, dar buvo labai silpna [75].

Klivlando „cavaliers“ prekybos galimybės

Dauguma Lietuvos žydų į nepriklausomybės praradimą pažiūrėjo kaip į mažesnį blogį ir didesnio skausmo nejautė. Skirtingai nuo didžiosios dalies Lietuvos žydų, Vilniaus krašto žydai, sovietines represijas patyrę dar m. Lietuvos sostinę užėmus Raudonajai armijai, į okupaciją žiūrėjo labiau rezervuotai [76].

pasirinkimo sandorių brokerio mainų dalyvis

Jų nesujaudino ir tai, kad lietuviška vėliava ant valstybinių institucijų pastatų pasikeitė į raudoną [77]. Sovietinės kariuomenės įvedimas daugumai suteikė tam tikras saugumo garantijas ir kėlė palengvėjimo jausmą [78]. Be to, kaip pažymi L. Bežemiai ir mažažemiai tikėjosi gauti žemės, bedarbiai — darbo, darbininkai bei tarnautojai — didesnio darbo užmokesčio ir darbo sąlygų pagerinimo, ūkininkai — skolų panaikinimo [ Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, Lietuvos žydai, kurie prijautė socialistinio internacionalo idėjoms bei tarpukariu buvo kalinami už nelegalią pogrindinę veiklą, iš sistemos sulaukė viltingų ženklų.

Lakerių prekybos galimybė okupacijos pogrindyje veikusiems LKP aktyvistams naujoji valdžia suteikė daug galimybių, pvz. Dalis Lietuvos žydų, daugiausia sovietinių aktyvistų bei dalis jaunuomenės, pasinaudojo šiomis naujai atsivėrusiomis galimybėmis ir nedelsdami įsijungė į naujosios santvarkos statybas. Keturi žydų atstovai taip pat buvo išrinkti į naująjį, gyventojams atstovauti turėjusį organą — Lietuvos Liaudies seimą [80].

Du žydai taip pat buvo paskirti komisarais Liaudies vyriausybėje. Vietinės pramonės ministru tapo inžinierius Ch. Alperovičius [81]o sveikatos apsaugos ministru — dr. Koganas, niekada nedalyvavęs žydų bendruomenės viešajame gyvenime [82]. Tiesa, kai kurie Izraelio bei Lietuvos istorikai nesutinka su teiginiu, jog sovietinis režimas, formuodamas valstybės administracinį aparatą, pasinaudojo žydų paslaugomis [83]tačiau net ir sutinkant su šiuo teiginiu būtina pastebėti, kad jei žydai ir nesudarė didesnio procento aukščiausios valdžios ešelone, jų skaičius buvo pakankamai ryškus valstybės ekonominį gyvenimą reguliavusiose bei gyventojų veiklą provincijoje koordinavusiose institucijose.

Kaip pavyzdį galima pateikti tai, jog nacionalizavus daugumą šalies įmonių, laikinaisiais komisarais ir administratoriais buvo beveik trečdalis žydų tautybės asmenų. Eidintas [84]. Be to, beveik pusė apie 41 proc. Liaudies pramonės komisariato ministerijos darbuotojų taip pat buvo žydai, užėmę vadovų postus [85].

Sistemai simpatizavę žydų aktyvistai sklandžiai įsiliejo ne tik į naująsias šalies administravimo struktūras, bet ir tapo dienos prekybos strategija nemokama matomi bendrajame Lietuvos visuomeniniame, politiniame, kultūriniame gyvenime.

Nemažai už nelegalią antivalstybinę veiklą dar tarpukariu kalintų LKP narių buvo įtraukta į įvairias gyventojų veiklos organizavimo struktūras Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Į lakerių prekybos galimybė organizacinę veiklą, ypač provincijoje [86]savanoriškai įsitraukė ir dalis mokyklinio bei studentiško pigių pasirinkimo sandorių tarpininkavimas jaunuomenės, tarpukariu prijautusios socialistinėms idėjoms.

Kadangi visoje šalyje ėmė kurtis Komunistų partijos jaunimo organizacijos skyriai, komjaunimo nariais ir vienais pagrindinių skyrių aktyvistų miestuose ir miesteliuose tapo vietiniai, taip pat ir žydų tautybės, jaunuoliai. Nors vyriausioji apskričių, miestelių vadovybė dažniausiai būdavo atsiųsta iš kitur [88]. Dauguma žydų jaunuomenės pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje tiesiog prarado realybės pojūtį [93]. Be ypatingų nurodymų iš viršaus, vietinės sovietinių aktyvistų kuopelės rengė V.

Lenino mirties metinių minėjimo programą, ėmėsi ruošti ir skaityti ideologiškai angažuotas paskaitas, studijuoti sovietinę literatūrą, mokėsi ir dainavo revoliucines dainas [94].

Tautų suartėjimo ir draugystės renginių metu, be lietuvių inteligentų, reiškėsi ir žydų rašytojai — Hiršas Ošerovičius, Jehošua Lacmanas, Dovydas Umru, Chaimas ir Mejeris Jelinai bei kiti [95]. Revoliucinių komitetų, gyventojų veiklos reorganizavimo grupių veikloje dalyvavę žydų jaunuoliai, sistemai pradėjus vykdyti represijas prieš gyventojus ir visuomenę, vieni iš ideologinių bei savanoriškų paskatų, kiti dėl paskyrimo į atitinkamas pareigybes, įsitraukė ir į sovietinių represinių organų veiklą: ėmė dirbti milicijoje, vidaus reikalų ir valstybės saugumo sistemoje.

Valstybės saugumo departamentas, kuriame iki pirmosios sovietinės okupacijos pradžios lakerių prekybos galimybė daugiau nei 99 proc. Tai sudarė žymiai didesnį procentą nei bendras komunistų skaičius pačioje žydų bendruomenėje [97]. Dalis Lietuvos žydų, t.

venkite akcijų pasirinkimo mokesčių