Birželio 1 4

Erelių prekybos sistemos aum

N aktį į gruodžio ąją išsijuosusi erelių prekybos sistemos aum reakcija, be k itų — dar iš m etų laikų p a g a rsė ję darbo žm onių b u d e lia i— erelių prekybos sistemos aum v ę carinės arm ijos karin in k ai ir stam būs lenkų kilm ės dvarininkai, m ajoras P.

Plechavičius, g en e­ rolas V. G rigaliūnas-G lovackis, žinomi reakcionieriai g e­ nerolas K. Ladyga, p ulkininkai J. Petruitis, V.

Skorupskis, A. M erkys ir kiti į ju o s panašūs juodašim čiai-karinin- kai, nacionalistine dem agogija apm ulkintų atsk irų K auno įgulos k arinių dalinių padedam i, užgrobė valdžią, įvedė k rašte k aro stovį ir paskelbė tau tin in k ų v ad eiv ą A. G rinių, o taip p at liaudininkų ir socialde­ m okratų koalicinės v y riau sy b ės m inistrus, k u rie n ed el­ siant pakluso sm urtininkų reikalavim am s ir atsistatydino. V oldem arui su ­ d a ry ti n a u ją vyriausybę. G riniaus atsim inim uose y ra pam inėta viena būdinga šio įvykio detalė: pavesdam as V oldem arui suform uoti n a u ją v y ria u ­ sybę ir atsisakydam as nuo prezidento pareigų, Grinius paėm ė iš V oldem aro pasižadėjim ą, k ad jis ir jo bendrai.

Liaudininkų lyderiai, jų tarp e ir pats Grinius, stengėsi šiuo V oldem aro pasižadėjim u nors kiek p ridengti savo išdavystę Lietuvos darbo žm onių atžvilgiu. Kaip toliau m atysim e, V oldem aras nė negalvojo v y k d y ti šio savo žo­ džio. K artu su kitais fašistais jis ir vėliau visiškai nesi­ varžydam as niekino k o n stitu ciją bei kitus veikusius įstatym us.

G r i n i u sAtsiminimai ir mintys, I t.

Lietuva internete: Organizacijos

Tuo tikslu gruodžio tą dieną, tai y ra dvi dienos po to, kai fašistai išvaikė sei­ m ą, buvo sušauktas asis nep ap rastas posėdis, į k urį iš 85 seim o atstovų atv y k o tik 43 '. Socialdem okratų ir liau ­ dininkų frakcijos, k a rtu tu rėjusios III seim e 37 vietas, į šį posėdį neatvyko. To kaip tik ir reik ė jo tautininkam s bei krikdem am s, k u rie niekieno nevaržom i įvykdė savo c planus. N egana to, vienas liaudininkų lyderių — seimo pirm ininkas J. Staugaitis, įsiteikdam as suįžūlėjusiai re a k ­ cijai, atidarė šį fašistų su rengtą vaidinim ą ir paskelbė, 1 1 Zr.

III seimo stenogramos, asis nepaprastas posėdis, 1 psl. Stau­ gaitis čia p at p rav e d ė n a u jo jo seim o pirm ininko rin k i­ mus, ir ju o tapo krikščionių d em okratų p a rtijo s lyderis A. Tuoj pat Sm etona, veidm ainingai bučiuodam as kryžių ir evangeliją, dievo v a rd u prisiekė saugoti k o n sti­ tuciją, kurią jis prieš dvi dienas pačiu begėdiškiausiu būdu buvo išniekinęs. Tačiau konstituci­ jo je tiksliai nebuvo nurodyta, a r prezidentui išrinkti re i­ kalinga absoliutinė v i s ų seim o atstovų, a r tik posėdyje erelių prekybos sistemos aum a l y v a u j a n č i ų atstovų balsų daugum a.

Pasinaudo­ ję šiuo konstitucijos netobulum u, reakcionieriai paskelbė, kad Sm etona išrinktas prezidentu, nors jis nebuvo gavęs absoliutinės visų seim o atstovų balsų daugum os.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

L iaudininkų b ei socialdem okratų vadų veiksm ai erelių prekybos sistemos aum e ­ b u v o atsitiktiniai. T ai b u v o dėsninga visos jų m etų antiliaudinės politikos baigtis. Fašistinis p erv ersm as nebuvo staigm ena. R eakcija jį ilgai ruošė ir ja u n eb eg alėjo nuslėpti savo juodo darbo. D ar iki rinkim ų į III seimą, krikdem ai, nujausdam i savo 1 Būdinga, kad tų pačių metų birželio 7 dieną Smetona per pre­ zidento rinkimus gavo tik 2 balsus Žr.

III seimo stenogramos, 4 po­ sėdis, 2 psl. M es turim e ir ginklų" L N ors galingas plačių jų m asių judėjim as m etų pavasarį nušlavė neapkenčiam ą krikščionių d em okratų partijo s viešpatavim ą ir tam tikram laikotarpiui sužlugdė fašistų kėslus, tačiau reakcijos šulai nė m inutei n en erelių prekybos sistemos aum sto jo pinti b iaurių sąm okslų prieš liaudį.

A pie šį gresiantį fašizmo p a v o jų daug k a rtų n u ro d i­ n ė jo Lietuvos K om unistų p artija, ragindam a darbo žm o­ nes bendrom is jėgom is užkirsti kelią reakcijai. Kaip žinoma, liaudininkų ir socialdem okratų koalicinė vyriausybė, p lačių jų m asių spiriam a, buvo p riv e rsta įv y k ­ d y ti kai kuriuos savo rinkim inius pažadus ir m e­ tų liepos 14 d.

NAUJAUSI KOMENTARAI

T ačiau tuo p at m etu so­ cialdem okrato V. Požėlos erelių prekybos sistemos aum o v au jam a žvalgyba išleido visiškai slaptą aplinkraštį, k u riuo įpareigojo politinės p o ­ licijos pu n k tų viršininkus. Kad taip ir buvo erelių prekybos sistemos aum. N etrukus, spalio m ėnesį, dar krikdem ų valdžios p a­ skirtas Panevėžio apskrities viršininkas V. Rozm anas sa ­ vo nutarim u uždraudė veik ti šešiom s Panevėžio profesi­ nėm s sąjungom s, kuriose buvo daugiau kaip narių, o darbininkam s pareiškus griežtą p ro testą prieš šį sm ur­ tą, žvalgyba suėm ė pro fsąju n g ų veik ėju s kuopininką I.

Gašką, M. Birgerį, J. Dom aševičių, J. T am ašauską ir kitus Kaip ir krikdem ų viešpatavim o laikais, policija bei žvalgyba aktyviai kišosi į streikus, padedam os fab rik an ­ tam s sm augti darbininkus. Taip jie elgėsi ne v ien savo iniciatyva, b et ir turėdam i šiuo klausim u visiškai aiškias ir nedviprasm iškas socialdem okrato VI. Požėlos v a d o ­ v au to s vidaus reikalų m inisterijos direktyvas.

erelių prekybos sistemos aum

Gaškos, J. Domaševičiaus, J. Tamašausko ir kitų suimtų­ jų apkaltinimo nepagrįstumą, ir tik M. Birgeris buvo tuomet nuteistas žr. Sm urtininkus suprask — streikuojančius darbininkus — E. Žvėriškai sum uštus darbininkus po­ licininkai suėm ė, surakino jiem s geležinėm is gran d in ė­ mis rankas erelių prekybos sistemos aum n u v a rė į policijos būstinę. Dar prieš tai, rugpiūčio 8 dieną K auno apskrities v irši­ ninko įsakym u policija išvaikė bed arb ių susirinkim ą Ro­ tušės aikštėje.

Ką darė m inisteris krikdem as Endziulaitis, tą patį vykdo ir m inisteris socialdem okratas Požėla" Koalicinės vyriausybės pastangų dėka savo šiltose v ie­ tose valstybės aparate, policijoje bei kariuom enėje ra ­ m iai sėdėjo aršiausi darbo žm onių priešai, k u rie vien ty ­ k o jo m om ento uždėti liaudžiai n au ju s dar sunkesnius pančius, negu kad buvo krikdem ų viešpatavim o laikais.

T rak ų apskrities v iršin in k u buvo paliktas žinom as reakcionierius J. M otiejūnas-V alevičius, m inisterijose ir įvairiose žinybose aukštas pareigas teb eėjo ptr32 akcijų pasirinkimo sandoriai v a l­ džios statytiniai. Tokia padėtis buvo visiškai priim tina liaudininkų bei socialdem okratų lyderiam s, bet su ja negalėjo taikstytis darbo žmonės, jų ta rp e eiliniai m inėtų p a rtijų nariai, k u ­ rie vis atviriau p ra erelių prekybos sistemos aum ė jo reikšti savo nepasitenkinim ą v y ­ riausybės vykdom a vidaus politika.

Policijos valdininkas, kuris tu rė tų būti ta r ­ domas, kitus tardo. Šiame laik rašty je m etų spalio 10 d. Tai jis — metais įvedė žvalgyboje kankinimus elektros srovės pa­ galba. Tas pats dienraštis fašistinio perversm o išv ak arė­ s e — gruodžio 6 d. Tuo pat laiku koalicinė v y riau sy b ė be atodairos šali­ no iš kariuom erelių prekybos sistemos aum bei valsty b in ių įstaigų asm enis, k u ­ riuos nors k iek įta rin ė jo esant k airių pažiūrų.

Pavyzdžiui, m etų spalio 25 d.

Kovo oji Lietuvoje ir pasaulyje | soliariumustudija.lt

D abartiniu m etu nepasisekė nustatyti, k okių pažiūrų iš tik rų jų buvo J. V epštas, ta č ia u 'v ie n a aišku, k ad jis nebuvo Lietuvos K om unistų p artijo s narys a r aktingas darbininkų ju d ėjim o dalyvis. Ką ja u bek alb ėti apie tik rų revoliucionierių persekiojim ą liaudininkų ir socialdem o­ k ra tų viešpatavim o laikais. V ykdydam a nuolatines rep resijas prieš darbininkus, koalicinė v y riau sy b ė k a rtu suteikė visišką veikim o erelių prekybos sistemos aum v ę fašistam s ir leido jiem s atv irai ruoštis sąm okslui.

P agarsėjęs savo žiaurum ais prieš darbo žm ones ,metais girtuoklis G rigaliūnas-G lovackis, k urį ir patys komjaunuolė O. Šmeigauskaitė, Šiaulių žvalgyboje senas revoliucio­ nierius L.

Vaidelauskas, Kauno žvalgyboje nepilnametis L. Bajis ir daugelis kitų politinių kalinių. Žlugus krikdemų viešpatavimui, liau­ dininkų ir socialdemokratų vyriausybė buvo priversta pašalinti susi­ kompromitavusį Račį iš žvalgybos ir patraukti jį baudžiamon atsako­ mybėn kartu su jo artimiausiais bendrininkais kankinimo srityje La­ banausku, Vėžiu, Astrausku ir kitais.

  1. Full text of "Kalba ir senovė"
  2. Betfair prekybos programinės įrangos palyginimas
  3. Pagrindinė novelių veikėja — moteris, tarsi iš šono stebinti žmonių santykius, savo formas keičiančią ar it burbulas subliūkštančią meilę, vienatvę ir lėtą atitolimą vieno nuo kito.
  4. Vardo diena — XI.

Tardymas šioje byloje buvo ve­ damas tokiu būdu, kad Račiui susidarė sąlygos pasprukti į užsienį. Tuoj po fašistinio perversmo šis budelis vėl atsidūrė žvalgybos virši­ ninko kėdėje. Žinomas fašizmo g erb ėjas K. A m brozaitis, lapkričio 21 d. Panašiai jis k alb ėjo gruodžio 5 d.

U tenoje. N et ano m eto buržuazinė spauda m irga įv airių pranešim ų apie reakcingų k unigų kurstym ą iš sakyklų ginklu n morgan stanley akcijų pasirinkimo galimybių prisijungimas ­ v ersti vyriausybę.

Toks šūkis praskam bėjo n e t iš seim o tribūnos, k u r erelių prekybos sistemos aum a ­ dinam osios ū kininkų sąjungos priklausiusios k rik d em ų blokui atstovas D. V yriausybė nė nem anė užkirsti kelią suįžulėjusiu fa­ šistų propagandai bei p ragaištingai veiklai, tuo p ačiu skatindam a ju o s naujom s provokacijom s bei avantiūrom s. Chicago, m. III seimo stenogramos, 47 posėdis, 13 psl. Tačiau liaudininkų bei socialdem okratų p a rtijų vad o ­ vybės visom is išgalėm is priešinosi tokio fronto sudarym ui.

Tom is dienom is v iso je L ietuvoje plačiai augo gilus pasi­ piktinim as fašistų užm ačiom is, o valdžią tu rė ju sių sm ul­ kiaburžuazinių p a rtijų lyderiai iš kailio nėrėsi, stengda­ m iesi supiudyti v ienus darbininkus prieš kitus, suardyti b e n t kokią antifašistinių jėg ų konsolidaciją. Šiuo svarbiu visam d arbininkų ju d ėjim u i m om entu socialdem okratų p artijo s C entro K om itetas išleido savo organizacijom s ap ­ lin k raštį Šia­ m e ap lin k rašty je nė vieno žodžio nep asak y ta apie ru o ­ šiam ą fašistų perversm ą, apie priem ones rea k c ija i pasi­ priešinti Tai nenuostabu, tu rin t galvoje, k a d v a ld a n ­ čiųjų p a rtijų vad o v ai d ėjo visas pastangas nuslėpti nuo p lač ių jų liaudies m asių fašizmo grėsm ę, a rb a b en t su­ m enkinti tą pavojų.

Šiuo atžvilgiu y ra būdingas įvykęs m etų lapkričio 28 d. Kaune, buv. Tilm anso salėje antifašistinis m itingas.

M asių spaudžiam i, jį sušaukė so­ cialdem okratų vadeivos, k u rie savo kalbose m ėgino vaiz­ duoti fašistus m enkais n epavojingais priešais. M itinge šią perdėm išdavikišką d arbininkų klasės m igdym o ta k ­ tik ą dem askavo Lietuvos K om unistų p artijo s C entro Ko- 1 Žr. Tiesa" m. N ors m itingą, kaip ja u m inėjom e, sušaukė socialdem o­ k ra tų partija, nors v ienas šios partijo s lyderių L. Purėnie- nė per šį m itingą b iauriai šm eižė kom unistus, tačiau ko­ m unistų pasiūlyta griežta ir nuosekli antifašistinė rezo­ liucija buvo priim ta didžiule b alsų daugum a.

Kas nutiko birželio mėn. World Tourism Portal

N et pagal žvalgybos oficialią atask aitą 2 iš m itingo dalyvių už ją balsavo darbininkų, o socialdem okrato V. Galinio pasiūlyta rezoliucija tesu rin k o balsų. Ir aus tik ši ap ­ linkybė nesukliudė socialdem okratam s bei liaudininkam s paskelbti savo spaudoje, esą Tilm anso salėje buvo p riim ­ ta socialdem okratų pasiū ly ta re z o liu c ija 3. Lietuvos K om unistų p a rtija sėm ė savo jėgas iš d a rb i­ ninkų bei v a rg in g ų jų v alstiečių gelm ių ir visom is g ijo ­ mis buvo susieta su plačiausiom is darbo žm onių masėmis.

Darbo žm onės tu rė jo daug p rogų įsitikinti, k ad kom unis­ tai y ra vieninteliai nuoseklūs ir bebaim iai kovotojai prieš reakciją, dėl v a rg in g ų jų gyv en to jų sluoksnių interesų, k ad K om unistų p a rtija tu ri kovingą program ą ir aiškius tikslus, kurių nenukrypstam ai siekia. Til­ m anso salėje, o taip p at k itu r Arykusieji anom is dienom is antifašistiniai m itingai kaip tik parodė, kad L ietuvoje 1 Žr.

Lietuvos TSR. CVA, 65 f. U ždangą nuplėšus '17 liaudies m asės k a irė je ir šis procesas vyko dar sparčiau, n e g u k ad m etų seim o rinkim ų išvakarėse. Socialdem okratų p artijo s vadeivos, susikom prom itavę dėl savo politikos plačių jų erelių prekybos sistemos aum arbininkų m asių akyse, b u v o priv ersti užleisti kom unistam s v ien ą poziciją po kitos.

erelių prekybos sistemos aum

Toks buržuazijos talk in in k ų spartus įtakos darbininkų ta r­ p e sm ukim as kėlė didelį ir pag rįstą nerim ą bei nusim i­ nim ą reakcionierių vadam s. A pie tai seim e m etų spalio 1 d.

Iš daugelio p rofsąjungų vadovybės — E. M arkelis, Paplauskas y ra išm esti iš m etalistų profsąjungos.

erelių prekybos sistemos aum

J ū s ren - giat m itingus, nešat atsakom ybę, bet. Kokios rezoliucijos tuose m itinguose priim am os? A r jū sų rezoliucijos?

Birželio 5 9

K om unistai ju s iš visų m itingų šluo­ ja. J u k taip p at buvo ir m etais. Ir tuom et, kaip ir dabar, jūs sukūrėt profsąjungas, o kom unistai ju s išstūm ė ir paėm ė ten viršų.

Liūsti reikia, žinant, kad socialde­ m okratai y ra vejam i lauk. Labai tai liūdnas dalykas. Papečkys, nei v i­ daus reikalų m inistras — socialdem okratas VI. Požėla pirš­ to nepajudino sąm okslui likviduoti.

Šiame pasitarim e dalyvavo M. K rupavičius, V. G rigaliūnas-G lo­ vackis, 2-ojo pėstininkų pulko vadas pulkininkas J. Pet- ruitis ir daugelis k itų reak cio n ierių L T uo laiku v y riau sy b ė ja u tu rė jo tikslų busim ojo p e r­ versm o organizatorių bei ak ty v ių jo dalyvių s ą ra š ą 12, o kiek vėliau pasidarė žinom as ir pulkininko Petruičio p a ­ sirinktas perversm o vykdym o planas 3.