Sun Tzu KARO MENAS: seniausios pasaulyje vadovo strategijos paslaptys

Pasirinkimo strategijų biblija antrasis leidimas, Pirmieji Šventojo Rašto vertimai į lietuvių kalbą. Teologinė perspektyva - Biblijos draugija

Mūsų protėviai skaityti ir rašyti gimtąja kalba mokėsi žiūrėdami į dešimt Dievo įsakymų. XVI amžiuje pirmaisiais lietuviškais žodžiais knygelės pačios prabilo lietuviams ir žemaičiams, dovanodamos Žodį dangaus karalystos.

  1. Opcionai kuriais prekiaujama mūsų akcijomis
  2. Garanti Gelecek Zirvesi'nde küreselleşmenin geleceği 1.

Iki Reformacijos Biblija išliko terra incognita, atrasta tik saujelės išrinktųjų, mokėjusių skaityti lotyniškai. O Reformacijos šaukliai patikėjo, kad ši Pažadėtoji žemė, plūstanti dangišku medumi ir pienu, priklauso ne jiems vieniems ir siekė parūpinti priemonių, kad joje apsigyventų visi — bajoras ir valstietis, amatininkas ir pirklys, jų žmonos ir vaikai.

parduodant ribotas akcijų pasirinkimo sandorius

Biblijos vertimų į lietuvių kalbą istoriografija Pirmąją lietuviškos Biblijos istoriją metais parašė Karaliaučiaus universiteto profesorius Jonas Bėmas. Pirmosios lietuvių kalba išleistos Biblijos rengėjas Johanas Jakobas Kvantas į pratarmę taip pat įtraukė lakonišką lietuviško Šventraščio istorijos apžvalgą Tekstas pakartotas ir antrajame šios Biblijos leidimekurio opcionų prekybos firmos niujorkas pratarmėje, rašytoje Adomo Frydricho Šimelpfenigio, vieno iš pirmosios spausdintos lietuviškos Biblijos vertėjų bei jos antrojo leidimo redaktorių, vėl vardinami pirmųjų lietuviškų knygų rengėjai bei vertinami jų darbai.

Gastronominiai mitai apie krikščionybę. Ar Biblija draudžia valgyti mėsą?

Range tyrimai. Tačiau akademinių straipsnių, o juo labiau monografijų, skirtų lietuviškos Biblijos istorijai kol kas nėra. Šventraščiai lietuvių kalba XVI a. Tikėtina, kad pirmasis Prūsijos kunigaikštis, Karaliaučiaus universiteto steigėjas Albrechtas Brandenburgietis Albrecht von Brandenburg ragino Stanislovą Rapolionį imtis Biblijos vertimo.

Mat laiške, rašytame vos kelios dienos po S. Rapolionio mirties, jis mini, kad mirtis sutrukdė S. Rapolioniui išversti Šventąjį Raštą.

t3b prekybos sistema indija

Tiesa, neaišku, ar šis darbas buvo pradėtas pasirinkimo strategijų biblija antrasis leidimas ar versta į lietuvių, ar lenkų, ar į abi kalbas. Šiaip ar taip, teologijos katedros, kuriai vadovavo S. Rapolionis, studentai toliau puoselėjo mintį išleisti Bibliją lietuvių kalba. Augustinas Jomantas buvo pradėjęs versti Naująjį Testamentą, taip pat Psalmyną, kelios jo verstos psalmės buvo įtrauktos į Martyno Mažvydo giesmyną.

Skaitant Bibliją. Naujojo Testamento apžvalga - Biblijos projektas (neoficiali versija)

Visgi nei S. Rapolionio, nei A. Jomanto rankraščiai neišliko arba kol kas nėra surasti. Postilės antraštė nurodo, kad joje surinktos homilijos priklauso skirtingų autorių plunksnoms, kaip antai Martynui Liuteriui Martin LutherPilypui Melanchtonui Philipp Melanchthon ir kitiems.

Prūsijos lietuvių parapijų dvasininkai, rengdami pamokslų tekstus, išsiversdavo iškilių evangelikų teologų tekstus bei homilijas ir, atsižvelgdami į vietinį kontekstą, jas adaptuodavo.

Juozo Karaciejaus nuomone [4]A. Vieningos nuomonės, kas sudarė, perrašė ir redagavo postilę, nėra. Svarstyta, jog nuorašo autoriumi galėjo būti A. Jomantas arba Mykolas Sapūnas, įrašęs savo asmenvardį antraštiniame lape, taip pat ar tik J. Bretkūnas nebus prisidėjęs prie rankraščio rengimo. Gelumbeckaitė postilės rankraščio sudarytoju-rengėju nedvejotinai laiko Joną Bylaukį.

kas atsitiks kai bus pasirinkimo sandoriai kai akcijų atvirkštinis padalijimas

Visgi paskiri Biblijos skaitiniai, naudoti pamaldų metu, kaip ir katekizmai bei giesmynai kurių šiame straipsnyje neturime galimybės apartilaikytini tik pirmaisiais žingsniais, paruošiamaisiais darbais iki bus išverstas visas Šventojo Rašto kanonas.

Bretkūnas apibūdinamas Karaliaučiaus universiteto matrikuluose. Visą Bibliją jis vertė su pertraukomis beveik vienuolika metų nuo ikirankraštį sudaro net aštuoni tomai. Bretkūno Biblija tyrinėtojų laikoma lietuvių kalbos rašto paminklu.

Tik iki šiol lieka neatsakytas klausimas, kodėl toks reikšmingas tiek religine, tiek kultūrine prasme triūsas taip ir liko neišspausdintas. Vieni mano, kad kunigaikštis leidybai neskyrė lėšų, nes materialiais Prūsijos poreikiais rūpinosi labiau nei dvasinais taip teigė L.

Rėzakiti, — kad trukdė politiniai motyvai, t. Biržiškataip pat daryta prielaida, kad J. Pastarasis požiūrio taškas yra itin įtikinamas, nes versdamas J. Bretkūnas surašydavo kone pasirinkimo strategijų biblija antrasis leidimas jam žinomus lietuviškus atitikmenis vienam originalo žodžiui ir vertimą koregavo iki savo mirties.

Konsistorijos nariai, kuriems buvo pavesta rūpintis J. Bretkūno vertimo įvertinimu, Naujojo Testamento išleidimui pritarė — tai pažymi J. Bretkūno laiško, gauto m.

Atsiliepimai 0 Aprašymas Karo menas — pati garsiausia visų laikų knyga apie taktiką ir strategiją. Ji turėjo milžiniškos įtakos kariavimo istorijai ir šimtmečiais formavo lyderių mąstymą.

Tačiau nei į jų nuomonę, nei į paties J. Bretkūno prašymus šiuo klausimu jis bent penkis kartus laiškais kreipėsi į kunigaikštį taip ir nebuvo atsižvelgta. Mano manymu, aiškinantis, kodėl įstrigo J. Bretkūno vertimo leidyba, galima dar viena hipotezė. Formuojantis liuteroniškai ortodoksijai, Liuterio Biblijos vertimas buvo laikomas norminiu ir tapo kone neklystamu šventu tekstu, panašiai kaip Romos katalikams Vulgata, o J.

Bretkūnas nuo jo per daug nutolo.

Sun Tzu KARO MENAS: seniausios pasaulyje vadovo strategijos paslaptys

Reikšminga, kad Biblijos vertimo J. Bretkūnas ėmėsi ne politinės ar konfesinės valdžios raginimu, bet laisva valia. Laiškuose Prūsijos kunigaikščiui jis svarsto apie savo pašaukimą skelbti Dievo žodį lūpomis bei plunksna ir Biblijos vertimą suvokia kaip Dievo paskatą ir sykiu jo garbinimą, ugdantį krikščionis.

Pro teologo žvilgsnį neprasprūs J. Bretkūno aliuzijos į Jėzaus palyginimą apie paslėptą talentą Mt 25, bei skatinimą imtis Kristaus jungo Mt 11, Lygiai kaip apaštalas Paulius bei kiti Naujojo Testamento autoriai, save J. Bretkūnas vadina Dievo žodžio ir Kristaus tarnu: Maloningasis Kunigaikšti ir valdove, kadangi mūsų mielasis Dievas nori, kad kiekvienas žmogus pagal savo luomą ir pašaukimą užsidėtų naštą, kurią jis paskyrė jam, ir laikytų pareiga ją užsidėti visų pirma dieviškai garbei, o paskui artimo patarnavimui, tai ir aš supratau, jog esu įpareigotas, kiek man visą laiką buvo įmanoma padaryti, vykdyti šią Dievo valią.

Dėl to, kad jo visagalybė pašaukė mane savo šventojo žodžio tarnu ir tose pareigose išlaikė mane trisdešimt šešerius metus, aš savo menkos talento naštelės, kurią jis man suteikė iš savo malonės, nenorėjau užkasti, o tik užsidėti ant pečių.

Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių Bažnyčia, ypač šioje Prūsų kunigaikštystėje, iki šiol neturėjo savo kalba Biblijos, Dievas nukreipė mane savo garbei ir savo bažnyčios naudai ją išversti iš garsingo pono Liuterio vokiško vertimo į lietuvių kalbą ir su dieviška pagalba atvedė iki galo.

Prekybos biblija

Bretkūnas buvo pirmasis lietuviškai rašęs teologas. Jo tekstai patvirtina, kad autorius buvo ne tik geras lingvistas, bet ir išmanus egzegetas. Deja, teologiniu aspektu J. Bretkūno raštai mažai tyrinėti. Jokiu būdu nenoriu nuvertinti filologų, lingvistų ir knygotyrininkų darbo, visgi jų tyrimams labai stinga teologinio požiūrio taško.

Teksto tyrinėjimas žodžių darybos, linksniavimo, asmenuotės bei sintaksės aspektais negali apčiuopti teologinės teksto potekstės. Pavyzdžiui minėto laiško kunigaikščiui citata atskleidžia Biblijos vertimo priešistorę ir motyvus: pirma, Dievas pašaukė J.

Bretkūną skelbti Šventąjį Raštą žodžiu, po to palaikė jį šioje nelengvoje tarnystėje, o galiausiai nukreipė išversti visą Bibliją į lietuvių kalbą. Nors laiškas nėra teologinis tekstas, tačiau būtent teologinė perspektyva padeda suprasti, iš kur J. Bretkūnas sėmėsi jėgų, kodėl nieko neremiamas rūpestingai ėmėsi versti Dievo žodį.

Mokslininkų, tyrinėjusių jo tekstus, darbuose ne tik pasigendu teologinio aspekto, bet ir atrandu neleistinų klaidų.

Kadangi pirmieji Biblijos vertimai formavo Europos tautų kalbą ir plėtojo jų raštiją, Reformacija neretai vertinta kaip humanistinis švietėjiškas sąjūdis ekleziniame savo laikmečio kontekste.

Gastronominiai mitai apie krikščionybę. Ar Biblija draudžia valgyti mėsą? Gabrielius E.

Tačiau pagrindinis motyvas, skatinęs reformatorius skleisti Evangeliją gimtąja kalba, buvo teologinis, o dar tiksliau — soteriologinis.